kolūkinis

kolūkinis
kolū́kinis, -ė adj. (1) DŽ sov. susijęs su kolūkiu, priklausantis kolūkiui: Valstietija stojo į kolūkinį kelią rš. Kolūkinė santvarka sp. Kolūkinių kadrų mokymu visų pirma turi rūpintis žemės ūkio inspekcijos sp. Kolūkinis jaunimas sp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kolūkinis — kolūkinis, kolūkinė bdv. Kolūkinė sántvarka …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sužūti — 1 sužūti intr. Rtr, KŽ; M 1. NdŽ staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių A1883,109. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na Ldv. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje] Prl. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės Vdk. Nebevažiuok tokiam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”